nukaltimas

2 nukaltìmas sm. (2) → nukalsti: Aš mirštu per savo paties nukaltìmą KII171. Pažinimas apsirikimų ir nukaltimų mūsų Jzm. Nukaltimas, piktenybė, piktadėjystė R359. Kaltas – pagal didumą nukaltimo LC1880,29. Savo nukaltimą ant nei vieno kito nerisiu Kel1865,115. Ir neatėjus būtų mirtis šitoki tiektai ižg koznies, kurią nukaltimas pralenkė DP549. | refl.: Nusikaltimas yra poelgis, priešingas visuomenėj vyraujančiom teisinėm normom K.Kors. Kokia bausmė tinka tokiam nusikaltimui? Ašb. Dabar Bertašienė stovėjo akis akin su Barbora, kuri buvo pagauta, galima sakyti, nusikaltimo vietoje V.Mont. \ kaltimas; nukaltimas; prasikaltimas